shutterstock_158625695

„Skanu“ ne šiaip sau patupdžiau į kabutes. „Skanu“ nėra absoliutus kriterijus, jis ne tik kiekvieno žmogaus yra individualus, bet ir labai stipriai įtakojamas įpročio. Prisiminkite savo pirmąją pažintį su alyvuogėmis ar pelėsiniu sūriu ir puikiai suprasite, apie ką aš. Visko galima išmokti. Tačiau labai svarbus momentas čia yrasąmonė. Taip, kaip mesti rūkyti, išsigydyti nuo alkoholizmo žmonės sugeba tik tuomet, kai sąmonė suvokia šių įpročių žalą ir natūraliai ateina noras tai padaryti, lygiai tas pats galioja ir sveikoje mityboje.

Kažkada neįsivaizdavau, kaip įmanoma gerti arbatą arba kavą be cukraus. O dabar net vienas krislelis cukraus sugadina mėgstamą gėrimą iki negeriamo.

Kartą sutikau pažįstamą, kuri buvo ką tik pagimdžiusi vaikelį. Apstulbau nuo to, kaip puikiai ji atrodė po gimdymo neprabėgus nė metams. Paklausiau, ar čia kokia stebuklinga dieta padėjo pasiekti tokių stulbinamų rezultatų? Jos atsakymas buvo paprastas, tačiau labai stipriai įsirėžė man į atmintį: „Ne, tiesiog nustojau mesti į save viską iš eilės, kaip į šiukšliadėžę“.

Tuomet susimąsčiau, kaip dažnai mes valgome tai, kas papuolė po ranka: tai reikėjo draugui kompaniją palaikyti, tai galiojimas baigiasi, tai daugiau nieko kito po ranka nebuvo, tai susinervinau dėl kažko, o mes, mamos, juk taip dažnai suvalgome viską, kas lieka nuo vaikų, nes gi išmesti tai gaila! Tas pats būna ir po švenčių, kai šaldytuvai užgrūsti senstelėjusiu, jau nebevertingu maistu, bet valgome todėl, kad išmesti gaila…

stock-photo-60897728-say-no-to-junk-foodTaigi, pirmiausiai turime išlikti sąmoningi. Jei prieš kiekvieną valgymą užduotume sau klausimą, ką naudingo aš gausiu iš to, ką matau prieš save, ar šis maistas nenueis tiesiai į mano riebaliukų sankaupas, ar neapsunksiu taip, kad norėsis tik kiurksoti priešais televizorių, – tikrai gerokai dažniau atsisakytume nenaudingo maisto arba suvalgytume jo gerokai mažiau.

Didžiausia šių dienų žmonijos bėda ta, kad maisto pasiūla yra tokia didelė, jog mes tiesiog nustojome galvoti, ką ir kodėl valgome. Maistą vertindami vien tik kriterijumi „skanu/neskanu“ vartojame per daug riebalų, per daug cukraus, per daug apdirbto, cheminėmis medžiagomis užteršto maisto. Ir čia geriausias pavyzdys yra mamos, auginančios kūdikius. Linkėdamos savo vaikams tik paties geriausio, jos planuoja jų valgymus iš anksto, ieško natūralių, kokybiškų, ekologiškų produktų, vertingiausių daržovių, geriausios mėsos ir vaisių, kad tik kūdikėlis augtų sveikas ir stiprus. O kuo gi skiriasi visi kiti?… Ar tai, kad esame suaugę, automatiškai reiškia, kad esame šiukšliadėžės, į kurias galime mesti bet kokios kokybės ir kilmės maistą, prifarširuotą cukraus, riebalų, visos Mendelejevo lentelės, nitratų, GMO ir panašaus šlamšto..?…

Atsakymai slypi mūsų sąmonėje, užliūliuotoje gudrių pardavimų ir marketingo strategijų jūroje… Tačiau reikia tik mūsų noro ir nuo rytojaus viskas gali imti keistis!

Submit your review
1
2
3
4
5
Submit
     
Cancel

Create your own review

Straipsnis
Average rating:  
 0 reviews