Kad daugeliui lietuvių Kalėdos asocijuojasi pirmiausiai su persivalgymu, manau, nieko nebestebina. Ir nors tie laikai, kai prie silkės ar majonezo mūsų močiutės ir mamos stovėdavo eilėse jau seniai baigėsi, vis tiek prieš Šventes visko perkam per daug, gaminam per daug, valgom taip pat, deja, per daug… Ir nors kąsnio į burną niekas per prievartą nededa, retai kam pavyksta išvengti nemalonių šventinio maratono persivalgymo padarinių – sutrikusio virškinimo, žarnyno spazmų, dujų kaupimosi, vidurių užkietėjimo ar net apsinuodijimo (juk savaitės maisto kiekius, suruoštus šventiniam stalui, ir tenka valgyti savaitę).
Tad šiandien noriu pasidalinti keletu savo pastebėjimų ir praktinių patarimų, ką gi daryti, kad šventės būtų kitokios ir kad po jų netektų griebtis drąstiškų dietų.
Kitokia Švenčių prasmė
Prieš Šventes pirmiausiai užduokite sau klausimą: kas yra ir ką man reiškia šios Šventės? Ar jų prasmė yra aplankyti seniai nematytus artimuosius, ar pavalgyti už visus praėjusius metus ir dar šiek tiek į priekį? Jei maistą akcentuosite kaip esminį Švenčių elementą (tarsi gyventume kokiu badmečiu), persivalgymo neišvengsite. Tačiau jei koncentruositės į bendravimą, prasmingą laiką kartu, maistas natūraliai taps ne pirmo svarbumo elementu. Tarkime, išsikelkite sau tikslą šiais metais prisėsti prie kiekvieno artimojo ir asmeniškai pasiteirauti jo, kaip jis gyvena, kas labiausiai jam įsiminė per praėjusius metus. Pamatysite, kiek daug naujo sužinosite, kaip nuoširdžiai nudžiuginsite močiutę, prosenelį ar tetą, o ir kaip greitai prabėgs laikas, nepalyginamai greičiau nei aukštyn žemyn kilnojant šakutę.
Veikla vietoj (užsi)sėdėjimo prie stalo
Viena iš efektyviausių priemonių norint išvengti nuobodaus sėdėjimo prie stalo – veikla atokiau nuo jo. Šis patarimas atrodo paprastas kaip dukart du, tačiau jo efektyvumas – neįtikėtinas. Jei turėsite įdomios veiklos, valgymas, vėl gi, taps nebe svarbiausiu Švenčių akcentu. Su artimaisiais/draugais iš anksto sutarkite, kad kiekvienas paruošite po žaidimą/užsiėmimą, kuris vyktų ne prie stalo. Būtinai įtraukite ir vaikus – jiems tokia veikla suteiks nepaprastai daug džiaugsmo ir gerų emocijų. Šiandien parduotuvių lentynose galima rasti pačių įvairiausių ir įdomiausių stalo žaidimų, kurie pritaikyti visai šeimai („Kris Kros“, „Alias“, „Uno“ ir t.t.), taip pat ir internete galima pasisemti daug puikių idėjų šia tema. Juk stalo žaidimams reikia stalo, taigi pavalgę neškite maistą nuo jo ir patirkite daug džiugių akimirkų žaidžiant vietoj penktos baltos mišrainės porcijos. O kas gali būti smagiau, nei vaikystės albumų vartymas ar šeimos švenčių filmuotos medžiagos peržiūra – veikti visuomet yra ką, kai šalia – patys artimiausi ir brangiausi, tereikia noro!
Kokybė vietoj kiekybės
Valgymas per Šventes, aišku, yra vienas iš malonumų. Jau vien pats momentas, kai prie bendro stalo susėda visi visi – ir maži, ir dideli, sukalba maldą, laužia kalėdaičius („plotkelius“) yra ypatingas ir niekuo nepakeičiamas. Jis turi be galo didelę ir gražią prasmę, kuri suformuoja mūsų vaikystės prisiminimus ir tarpusavio ryšius visam gyvenimui ir jos atsisakyti tikrai negalima, tačiau ką tikrai galime padaryti – tai rinktis kokybę, o ne kiekybę. Vietoj trijų karštų patiekalų pagaminti vieną, bet tokį, kuris galbūt per brangus eiliniams sekmadienio pietums, arba kurio gamyba užima pernelyg daug laiko kasdienėms vakarienėms, o galbūt yra toks patiekalas, kurį moka pagaminti ir gamina tik pati vyriausia namų šeimininkė. Tokiu atveju gamybos procesui galima „pajungti“ visus šeimos narius, galima susidėti pinigėlius ir pasidovanoti vieną, bet gerą, kokybišką produktą (pvz., natūraliai augintą kalakutą). Malonumas bus gerokai didesnis nei pietūs iš trijų skirtingų, tačiau pigių kasdienių patiekalų, o ir skrandžiui tokie pietūs netaps išbandymu.
Geriausi pagalbininkai – pertraukos ir vanduo
Iš esmės, didžiausia lietuvių šventimo blogybė yra daugybės skirtingų patiekalų primaišymas dideliais kiekiais. Silkė su grybais, balta mišrainė, karštas patiekalas su bulvėmis, salotomis, tada dar šiek tiek silkės, tada būtinai desertas, tada karštą kažkas pašildė (na, negi nepalaikysi dėdei kompanijos), dar šaukštas kitokios mišrainės… turbūt iki skausmo pažįstamas scenarijus daugeliui, tad stebėtis dėl po Švenčių sutrikusio virškinimo ir kelių priaugtų kilogramų tikrai nėra ko.
Tad prieš sėdant prie stalo rekomenduoju patiems su savimi susitarti dėl dviejų dalykų, kurie kaip reikiant pagerintų įprastą padėtį.
Pirmiausia, daryti pertraukas tarp skirtingų patiekalų. Net balta mišrainė (kad ir kokio prasto suderinamumo patiekalu bebūtų) nepridarys daug bėdos, jei jos nemaišysite su kitais stalo valgiais, todėl jei savo švenčių neįsivaizduojate be jos, suvalgykite (vienos!), suvirškinkite ir tada keliaukite prie kito patiekalo. Sakydama ‚suvirškinkite‘ ir turiu omenyje suvirškinti, o ne apvirškinti, t.y. sulaukti tikro alkio jausmo, o ne šiokio tokio palengvėjimo. Taip vaišinantis bėdų su virškinimu garantuotai išvengsite, o jei nepersistengsite ir su kiekiais, galbūt ir tų papildomų kilogramų pavyks nepriaugti.
Antra taisyklė, dėl kurios po švenčių būsite dėkingi ir man, ir sau, yra vandens gėrimas. Ypač tai aktualu kalbant apie alkoholinių gėrimų vartojimą ir nemalonias pasekmes, susijusias su juo. Tiesiog susitarkite su savimi, kad po kiekvienos taurės alkoholinio gėrimo (kad ir kokį jį vartotumėte), išgersite stiklinę vandens. Poveikis bus dvejopas: suvalgysite dvigubai mažiau maisto ir kitą dieną jausitės dvigubai geriau nei visada. O išpildyti taip paprasta – tereikia su savimi į svečius nusivežti butelį kitą vandens ir pasistatyti jį šalia savęs(!), ne virtuvėje (maišelyje ar spintelėje), iki kurios tikrai neprisiversite marširuoti pirmyn-atgal visos šventės metu.
Apibendrinant, kad Kalėdos nebūtų skrandžio bėdos, vertėtų:
- dėmesį sutelkti ne į maistą, o į žmones, su kuriais švenčiate, kurių pasiilgstate;
- sugalvoti žaidimų/užsiėmimų, kurie pakeltų visus nuo stalo ir pajungtų įdomiai, bendrai veiklai (to visada mielai imasi vaikai);
- rinktis kokybę, o ne kiekybę – vietoj begalės skirtingų patiekalų gaminti kelis, bet gerus (brangius) ir itin kokybiškus;
- pagrindinį patiekalą gaminti kartu – tai suteiks galimybę bendraujant prisidėti prie galutinio rezultato, pakeis laiką, skirtą tiesiog kiurksojimui prie stalo;
- gražiai paserviruoti ir papuošti stalą – estetiškoje aplinkoje žmogus suvalgo gerokai mažiau maisto;
- nemaišyti skirtingų patiekalų tarpusavyje – paragavus vieno, kito valgyti tik vėl išalkus;
- gerti paprasto vandens tarp kiekvieno valgio ragavimo ir po kiekvienos taurės alkoholio – tai dvigubai sumažins suvalgyto maisto kiekį ir padės išvengti pagirių be jokio vargo;
- desertą pasiimti išsinešimui ir suvalgyti jį kitos dienos pusryčiams – sutaupysite nemažai bereikalingų kalorijų, o ir skoniu ryte pasidžiaugsite žymiai labiau nei sukimšę saldėsį ant ir taip perpildyto skrandžio;
- nelaikyti (ir juo labiau nevalgyti) po Švenčių likusio maisto šaldytuve keletą dienų – Jūs ne šiukšlių dėžė, į kurią metamas sugedęs, nebevertingas maistas;
- Mėgautis, mėgautis ir dar kartelį mėgautis! Geriau suvalgyti mažiau, bet pasimėgaujant, pajaučiant visus patiekalo kvapus ir skonius, o ne prikimšti skrandį viskuo iš eilės ir sėdėti prie stalo apsunkusiu skrandžiu.
Taigi jaukių, šeimyniškų ir džiugesio (o ne skrandžio bėdų) kupinų Švenčių Jums ir Jūsų šeimoms!!!
Submit your review | |